Kaip savarankiškai diagnozuoti dažniausias dulkių siurblio gedimus ir kada kreiptis į profesionalų Vilniuje

Kodėl dulkių siurblys staiga nustojo veikti kaip reikiant

Dulkių siurblys – vienas iš tų buitinių prietaisų, kurio svarbą suprantame tik tada, kai jis ima blogai veikti. Viena akimirka jis puikiai siurbia, kita – jau traukia silpnai, keistai ūžia arba visai atsisako dirbti. Gera žinia ta, kad daugelį problemų galima išspręsti patiems, net neturint specialių įgūdžių ar įrankių. Bloga – kad kartais bandymai taisyti patys gali padaryti daugiau žalos nei naudos.

Pirmiausia reikia suprasti, kad dulkių siurbliai, nepriklausomai nuo jų kainos ar gamintojo, veikia panašiais principais. Jie turi variklį, kuris sukuria siurbimą, filtravimo sistemą, kuri sulaiko nešvarumus, ir oro srautą, kuris viską sujungia į veikiantį mechanizmą. Kai kuris nors iš šių elementų sutrinka, visas prietaisas pradeda veikti netinkamai.

Dažniausiai problemos kyla ne dėl rimtų techninių gedimų, o dėl paprasčiausio užsikimšimo ar netinkamos priežiūros. Dulkių maišelis ar konteineris perpildytas, filtras užsikimšęs, žarna užsikišusi – tai klasikinės situacijos, kurias galima išspręsti per kelias minutes. Tačiau yra ir sudėtingesnių atvejų, kai reikia gilesnių žinių arba tiesiog profesionalo rankų.

Silpnas siurbimas – kas nutiko ir kaip patikrinti

Kai dulkių siurblys pradeda siurbti silpnai, pirmiausia patikrinkite akivaizdžiausius dalykus. Tai gali skambėti banaliai, bet net patyrę vartotojai kartais pamiršta pažiūrėti į dulkių maišelį ar konteinerį. Jei jis pilnas daugiau nei 70-80 procentų, siurbimo galia akivaizdžiai sumažės. Maišeliniai modeliai ypač jautrūs šiai problemai – net jei maišelis atrodo ne iki galo pilnas, jame gali būti suspaustos dulkės, kurios blokuoja oro srautą.

Cikloniniuose dulkių siurbliuose problema dažnai slypi ne pačiame konteineryje, o filtruose. Šie prietaisai paprastai turi kelis filtrus – vieną prieš variklį, kitą po jo. HEPA filtrai, kurie yra populiarūs alergiškiems žmonėms, ypač greitai užsikemša. Juos reikia plauti kas mėnesį ar du, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo. Svarbu – po plovimo filtras turi būti visiškai sausas, kitaip galite sugadinti variklį.

Patikrinkite ir žarną bei antgalius. Dažnai į juos įstringa didesnių daiktų – monetų, smeigtukų, popierių gabaliukų. Paprasčiausias būdas patikrinti – atsijungti žarną ir pažiūrėti pro ją į šviesą. Jei šviesa prasiskverbia laisvai, žarna švari. Jei ne – reikia ieškoti užsikimšimo. Kartais užsikemša ir pats antgalis, ypač jei siurbiate plaukus ar gyvūnų kailiuką – jie apsivynioja aplink šepetį ir trukdo jam suktis.

Keisti garsai ir kvapai – signalai, į kuriuos verta reaguoti

Dulkių siurblys, kuris dirba normaliai, skleidžia gana vienodą, nuoseklų garsą. Jei staiga pasigirsta kažkas naujo – cypimas, žviegimas, tarškėjimas ar net degančių dalykų kvapas – tai rimtas signalas sustoti ir išsiaiškinti, kas vyksta.

Aukštas, rėkiantis garsas dažniausiai reiškia, kad kažkas blokuoja oro srautą. Variklis dirba visu pajėgumu, bet oras negali laisvai cirkuliuoti, todėl sukuriamas tarsi švilpimas. Tai gali būti užsikimšęs filtras, perpildytas maišelis arba užblokuota žarna. Šiuo atveju sprendimas paprastas – išvalyti viską, kas gali trukdyti oro judėjimui.

Tarškantis ar barškantis garsas gali reikšti, kad į siurblio vidų pateko kažkas kieto – akmenukas, metalinis daiktelis ar kitas objektas, kuris dabar sukasi viduje ir trankosi į plastikinius ar metalinius paviršius. Jei tai įvyko, nedelsiant išjunkite prietaisą ir pašalinkite svetimkūnį. Jei to nepadarysite, jis gali sugadinti ventiliatorių ar kitas vidines dalis.

Degančių dalykų kvapas – tai jau rimtas perspėjimas. Jis gali reikšti, kad variklis perkais dėl užsikimšimo, arba kad diržas (jei jūsų modelyje jis yra) trina ir dega. Kai kurie dulkių siurbliai turi apsaugą nuo perkaitimo ir automatiškai išsijungia, bet ne visi. Jei užuodžiate degėsių kvapą, nedelsiant išjunkite prietaisą iš elektros tinklo ir leiskite jam atvėsti bent pusvalandį. Po to patikrinkite visus filtrus, maišelį ir oro kelius.

Elektros problemos ir ką galite patikrinti patys

Kartais dulkių siurblys tiesiog neįsijungia. Prieš skambinant meistrams, verta patikrinti keletą akivaizdžių dalykų. Pirmiausia – ar tikrai veikia elektros lizdas? Įkiškite į jį kitą prietaisą ir pažiūrėkite, ar jis veikia. Jei ne, problema slypi elektros instaliacijoje, o ne dulkių siurblyje.

Patikrinkite maitinimo laidą visame jo ilgyje. Ieškokite matomų pažeidimų – įtrūkimų, įlinkimų, nudegusių vietų. Ypač atidžiai apžiūrėkite vietą, kur laidas įeina į prietaisą – tai dažniausiai pažeidžiama zona. Jei laidas pažeistas, jo keitimas – tai jau profesionalų darbas, nes reikia atidaryti prietaisą ir tinkamai sujungti laidus.

Kai kurie dulkių siurbliai turi saugiklius, kurie gali perdegti. Jei jūsų modelis turi lengvai pasiekiamą saugiklį (paprastai jis būna prietaiso apačioje ar gale), galite pabandyti jį pakeisti. Tačiau atminkite – jei saugiklis perdegė, tai įvyko dėl priežasties. Galbūt buvo trumpasis jungimas arba variklis per daug apkrautas. Tiesiog pakeitus saugiklį, problema gali pasikartoti.

Kai kurie šiuolaikiniai dulkių siurbliai turi elektronines apsaugas ir mikroprocesorius. Jei jie sutrinka, patys nieko nepadarysite – reikės profesionalios diagnostikos ir remonto. Tai ypač aktualu brangesnėms robotams siurbliams ir išmaniesiems modeliams.

Šepečio ir antgalių problemos

Sukamasis šepetys, kurį turi daugelis dulkių siurblių, yra viena iš dažniausiai kenčiančių dalių. Ant jo vyniojasi plaukai, siūlai, gyvūnų kailis, kurie galiausiai visiškai blokuoja jo sukimąsi. Kai tai nutinka, siurblys ne tik blogiau siurbia, bet ir gali sugesti šepetį sukantis varikliukas.

Šepetį valyti reikėtų bent kartą per mėnesį, o jei namuose yra ilgaplaukių žmonių ar gyvūnų – dar dažniau. Daugumoje modelių šepetį galima lengvai išimti, tiesiog atsukus vieną ar du varžtus arba paspaudus fiksatorius. Kai išimsite, pamatysite, kiek daug „grobio” ant jo susikaupė. Naudokite žirkles ar specialų peilį, kad nupjautumėte susipainiojusius plaukus ir siūlus. Kai kurie gamintojai net parduoda specialius įrankius šiam tikslui.

Patikrinkite ir paties šepečio būklę. Jei šereliai nusidėvėję, sulinkę ar iškritoję, šepetys nebesiurbs efektyviai. Šepečius galima pirkti kaip atsargines dalis, ir jų keitimas paprastai nesudėtingas. Tačiau įsitikinkite, kad perkate tinkamą modelį – kiekvienas gamintojas ir modelis turi savo specifinius antgalius.

Jei šepetys visai nesisuka, problema gali būti diržo (jei jis yra) ar paties varikliuko. Diržą pakeisti gana paprasta, jei turite minimalius techninius įgūdžius. O štai varikliuko remontas – tai jau sudėtingesnis darbas, kuriam geriau pasitelkti specialistą.

Kada tikrai reikia profesionalios pagalbos

Yra situacijų, kai bandymai taisyti patiems gali baigtis dar didesniu gedimu ir dar didesniomis remonto sąnaudomis. Pirmiausia, jei dulkių siurblys dar yra garantijoje, bet kokios savarankiškos intervencijos gali ją panaikinti. Atidarius prietaisą ir pažeidus garantinius lipukus, gamintojas turi teisę atsisakyti garantinio aptarnavimo.

Jei problema susijusi su varikliu – jis nedega, dūzgia keistai, skleidžia degėsių kvapą, bet jūs jau išvalėte viską, ką galėjote – tai profesionalų darbas. Variklio remontas ar keitimas reikalauja specialių žinių ir įrankių. Be to, reikia žinoti, ar apskritai verta taisyti – kartais naujo variklio kaina artima naujo dulkių siurblio kainai.

Elektroninės problemos – kai dulkių siurblys neįsijungia, nors elektra tiekiama, arba kai veikia tik vienu režimu, nors jų turėtų būti keli – taip pat reikalauja specialisto. Šiuolaikiniai dulkių siurbliai turi sudėtingas elektronines schemas, kurias diagnozuoti ir taisyti be specialios įrangos neįmanoma.

Vilniuje yra nemažai įmonių, kurios užsiima dulkių siurblių remontu. Kai kurios iš jų specializuojasi konkrečiose markėse – Miele, Bosch, Samsung, Philips – ir turi originalias atsargines dalis. Kitos dirba su visais modeliais, bet gali naudoti analogiškus komponentus. Renkantis meistrą, verta paskaityti atsiliepimus internete ir pasiteirauti, ar jie teikia garantiją atliktam remontui.

Kaina – dar vienas svarbus aspektas. Paprastas valymas ir profilaktika gali kainuoti 15-30 eurų, o rimtesnis remontas su dalių keitimu – 50-100 eurų ar net daugiau. Jei jūsų dulkių siurblys buvo pigus (80-120 eurų), kartais ekonomiškai prasmingiau nusipirkti naują, nei taisyti seną. Tačiau jei turite kokybišką, brangų modelį, remontas dažniausiai apsimoka.

Profilaktika – kaip išvengti gedimų ateityje

Dauguma dulkių siurblių problemų kyla ne dėl gamyklinių defektų, o dėl netinkamos priežiūros ar naudojimo. Paprastos profilaktikos priemonės gali pratęsti jūsų prietaiso gyvenimą metais.

Pirmiausia – reguliariai valykite filtrus ir tuštinkite dulkių konteinerį ar keiskite maišelius. Nepilnas maišelis ar švarus filtras reiškia, kad variklis dirba lengviau ir nesikaista. Tai tiesiogiai veikia jo ilgaamžiškumą. HEPA filtrus reikia ne tik plauti, bet ir keisti – paprastai kas 6-12 mėnesių, priklausomai nuo naudojimo intensyvumo.

Nepertemkite prietaiso. Jei siurbiate didelius plotus, darykite pertraukas – leiskite dulkių siurbliui pakvėpuoti 10-15 minučių kas pusvalandį. Ypač tai aktualu vasarą, kai aplinkos temperatūra aukšta. Perkaitęs variklis gali sugesti greičiau nei tikitės.

Būkite atsargūs su tuo, ką siurbiate. Dideli kietieji daiktai, vanduo, statybinės dulkės – visa tai gali pakenkti dulkių siurbliui. Jei reikia siurbti statybines atliekas ar šlapius nešvarumus, geriau naudokite specialius pramoninės klasės dulkių siurblius, kurie tam ir skirti.

Laikykite dulkių siurblį sausoje vietoje. Drėgmė – elektronikos priešas. Jei laikote jį rūsyje ar kitoje drėgnoje patalpoje, viduje gali kauptis kondensatas, kuris ilgainiui gadina elektroninius komponentus.

Kai dulkių siurblys tarnauja, o ne vargina

Dulkių siurblys – tai investicija į švarą ir komfortą namuose. Kai jis veikia gerai, mes apie jį net negalvojame. Bet kai ima gesti, staiga suvokiame, kaip jis svarbus. Gera žinia ta, kad daugelį problemų galima išspręsti patiems, tiesiog skirdami šiek tiek laiko ir dėmesio. Reguliarus valymas, filtro keitimas, šepečio priežiūra – tai paprasti dalykai, kurie užtikrina sklandų veikimą.

Tačiau svarbu žinoti savo ribas. Kai problema akivaizdžiai rimtesnė nei užsikimšęs filtras ar perpildytas maišelis, geriau pasitelkti profesionalą. Vilniuje tokių specialistų rasti nesunku, o jų paslaugos dažnai kainuoja mažiau nei naujo prietaiso pirkimas. Svarbiausia – nedelsti, kai pastebite keistus garsus, kvapus ar veikimo sutrikimus. Kuo anksčiau reaguosite, tuo mažesnė tikimybė, kad mažas gedimas virš į didelę problemą.

Galiausiai, renkantis naują dulkių siurblį, verta pagalvoti ne tik apie kainą ir siurbimo galią, bet ir apie tai, kaip lengva jį prižiūrėti, ar lengvai gaunamos atsarginės dalys, ar yra serviso centras Lietuvoje. Kartais šiek tiek brangesnis, bet kokybiškesnis modelis ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks mažesniais remonto kaštais ir ilgesniu tarnavimo laiku.