Kaip pasirinkti kokybiškus indus virtuvei: praktinis vadovas pirkėjams ir naudojimo patarimai

Kodėl verta investuoti į gerus indus

Žinot, aš ilgai galvojau, kad indai virtuvėje – tai tiesiog tokie daiktai, kuriuose gamini maistą. Kol vieną dieną mano pigutėlė keptuvė pradėjo lipti taip, kad kiaušinienė virto archeologiniais kasinėjimais, o puodas su prisvydusiu dugnu pradėjo duoti keistą skonį net paprastai virtai pastai. Tada supratau – indai yra ne tik indai. Tai investicija į savo nervų sistemą, laiką ir, tiesą sakant, į maisto kokybę.

Kokybiški indai tarnauja metų metus, o kartais ir dešimtmečius. Mano močiutė iki šiol naudoja ketinį puodą, kurį gavo vestuvių proga – tai jau beveik 60 metų! Tuo tarpu pigūs indai dažnai baigiasi šiukšliadėžėje po metų ar dviejų. Taigi matematika paprasta: geriau vieną kartą sumokėti daugiau, nei kas metus pirkti naujus.

Be to, geri indai tiesiog maloniau naudoti. Jie tolygiai paskirsto šilumą, nesudega maisto, lengviau valosi ir atrodo gražiau. O kai virtuvėje viskas veikia sklandžiai, net gaminti norisi dažniau.

Medžiagos ir jų ypatumai – kas iš ko pagaminta

Čia prasideda tikrasis nuotykis, nes medžiagų pasirinkimas virtuvės induose yra milžiniškas. Kiekviena turi savo privalumų ir trūkumų, todėl verta suprasti, į ką leidžiate pinigus.

Nerūdijantis plienas – tai klasika, kuri niekada neišeina iš mados. Tokie indai tvirti, ilgaamžiai, netoksiški ir tinka visoms viryklėms, įskaitant indukcines. Aš turiu nerūdijančio plieno puodų rinkinį jau penkerius metus, ir jie atrodo kaip nauji. Vienintelis niuansas – reikia mokėti jais naudotis, nes maistas gali prilipti, jei nesukaisi temperatūros ar nepridėsi pakankamai riebalų. Bet kai įpranti, tai puiku.

Ketaus indai – tai sunkiasvoriai virtuvės čempionai. Jie puikiai kaupia ir palaiko šilumą, todėl idealūs troškiniams, kepimui orkaitėje ir net duonos kepimui. Mano ketinis puodas yra kaip virtuvės šeimos narys – juo kepama duona išeina su tokia traškia plutele, kad nė viena kepimo forma neprilygsta. Tačiau ketaus indai sunkūs (tikrai sunkūs!) ir reikalauja specialios priežiūros – juos reikia „sezonuoti” ir negalima plauti agresyviais plovikliais.

Aliuminis su nepridegančia danga – lengvi, greitai įkaista ir paprastai nebrangūs. Bet čia svarbu atkreipti dėmesį į dangos kokybę. Pigios teflono dangos pradeda lupti po kelių mėnesių, o tai ne tik nepatogu, bet ir galimai kenksminga sveikatai. Jei renkates aliumininį indą, ieškokite PFOA neturinčių dangų arba keraminio tipo dangų. Ir niekada nenaudokite metalinių įrankių – tik medžio ar silikono.

Keramika ir emaliuoti indai – gražūs, ekologiški ir netoksiški. Emaliuoti ketiniai puodai (kaip Le Creuset ar panašūs) yra tarsi meno kūriniai virtuvėje. Jie puikiai tinka lėtam troškimui ir atrodo taip gražiai, kad galima tiesiog iš puodo patiekti ant stalo. Minusas – gana brangūs ir reikia atsargiai elgtis, kad neatsimušų emalė.

Ką tikrinti prieš perkant

Kai stovi parduotuvėje ar naršai internete, akys tiesiog raibsta nuo pasirinkimo. Štai keletas dalykų, į kuriuos aš visada atkreipiu dėmesį:

Pirma, dugnas. Jis turi būti storas ir lygus. Ploni dugnai deformuojasi nuo karščio, o nelygūs netolygiai kaista. Jei perki indukcine viryklei, patikrink, ar dugnas magnetinis – prikišk magnetuką! Taip pat gerai, jei dugnas daugiasluoksnis – tai užtikrina tolygesnį šilumos pasiskirstymą.

Antra, rankenos. Jos turi būti patogios ir tvirtai pritvirtintos. Aš kartą turėjau puodą, kurio rankena atsisuko tiesiog gamybos metu – įsivaizduojat, pilnas karšto sriubos puodas ir atsilaisvinta rankena? Siaubas. Geriausia, kai rankenos privirtos arba pritvirtintos varžtais, o ne tik priklijuotos. Ir svarbu, kad jos nekaitų – silikono ar medžio rankenos čia privalumas.

Trečia, dangtis. Jis turi gerai užsidaryti ir turėti garų išleidimo skylutę. Stikliniai dangčiai patogūs, nes matai, kas vyksta viduje, bet jie sunkesni ir trapesni. Metaliniai lengvesni ir tvirtesni, bet nematai, kas viduje.

Ketvirta, svoris. Paradoksalu, bet geresni indai dažnai sunkesni. Lengvas puodas paprastai reiškia ploną metalą, kuris greitai deformuosis. Žinoma, yra išimčių, bet bendrai ši taisyklė veikia.

Kiek indų iš tiesų reikia

Čia lengva pasiklysti. Reklamos ir gražūs rinkiniai supa iš visų pusių, bet tiesą sakant, dauguma žmonių gali puikiai išsiversti su gana minimaliu indų rinkiniu.

Mano patirtis rodo, kad bazinis rinkinys turėtų apimti: vieną didelį puodą (5-6 litrai) sriuboms ir pastai, vieną vidutinį puodą (2-3 litrai) košėms ir padažams, vieną mažą puodelį (1-1,5 litro) užvirkui ar nedideliam kiekiui maisto, didelę keptuvę (26-28 cm) ir mažesnę keptuvę (20-22 cm) kiaušiniams. Jei kepate orkaitėje, dar pravers kepimo forma.

Vėliau galite papildyti kolekciją pagal poreikius. Aš, pavyzdžiui, vėliau įsigijau wok keptuvę azijietiškiems patiekalams, ketinį grill keptuvę ir gilų puodą su grotelėmis garinimui. Bet tai jau priklausomai nuo to, ką dažnai gaminate.

Nesivaikykite didelių rinkinių su 16 dalių – dažnai ten būna daug nereikalingų dalykų, kurie tik užima vietą. Geriau po vieną pirkti kokybiškus indus, kuriuos tikrai naudosite.

Kaip prižiūrėti, kad tarnautų ilgai

Turėti gerus indus – tai tik pusė darbo. Reikia dar mokėti jais rūpintis. Aš išmokau tai kartais skaudžiu būdu, kai sugadinau neblogą keptuvę, nes neišmaniau, kaip tinkamai prižiūrėti.

Plovimas – ne visi indai tinka indaplovei. Ketaus tikrai ne, nepridegančios dangos irgi geriau plauti rankomis. Nerūdijantis plienas paprastai tinka indaplovei, bet aš vis tiek dažniausiai plauniu rankomis – taip ilgiau išlieka blizgesys. Naudokite švelnius šveitiklius, vengkite metalinių šveistuklių, nebent tai nerūdijantis plienas.

Džiovinimas – visada gerai nusausinkite indus po plovimo, ypač jei jie turi medines rankenas ar yra iš ketaus. Drėgmė gali sukelti rūdis ar pažeisti medieną.

Laikymas – jei galite, nelaikykite indų sukrautų vienas ant kito. Taip išvengisite įbrėžimų ir dangų pažeidimų. Aš naudoju specialius įdėklus tarp keptuvių – tai pigūs audiniai ar porolono diskai, kurie apsaugo paviršius.

Sezonavimas – ketaus indai reikalauja specialios procedūros, vadinamos sezonavimu. Tai reiškia, kad indą reikia patepti plonu aliejaus sluoksniu ir įkaitinti orkaitėje. Taip susidaro natūrali neprideganti danga. Skamba sudėtingai, bet iš tikrųjų tai paprasta – aš darau tai kartą per kelis mėnesius, ir mano ketinė keptuvė veikia tobulai.

Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Per metus bendravimo su draugais ir skaitant forumus pastebėjau, kad žmonės daro panašias klaidas su virtuvės indais. Leiskite pasidalinti tuo, ką išmokau.

Klaida nr. 1: Per aukšta temperatūra. Daugelis žmonių mano, kad kuo karščiau, tuo geriau. Bet tai ne tiesa! Ypač su nepridegančiomis dangomis – per aukšta temperatūra jas greitai sugadina. Vidutinė šiluma dažniausiai visiškai pakankama. Aš išmokau šią pamoką, kai mano pirmoji teflono keptuvė pradėjo skleisti keistą kvapą ir danga ėmė lupti – viskas dėl to, kad kaitinau per stipriai.

Klaida nr. 2: Staigus temperatūros pokytis. Niekada nepilkite šalto vandens į įkaitusį indą ir nestatykite karšto indo po šaltu vandeniu. Tai gali sukelti deformaciją ar net įtrūkimus. Leiskite indui atvėsti natūraliai.

Klaida nr. 3: Netinkamų įrankių naudojimas. Metaliniai įrankiai nepridegančiose keptuvėse – tai greitas kelias į sugadintą dangą. Naudokite medinį, silikono ar plastiko įrankius. Taip, žinau, metaliniai atrodo profesionaliau, bet jie tiesiog netinka.

Klaida nr. 4: Nepakankamai aliejaus ar riebalų. Net su nepridegančiomis dangomis reikia šiek tiek riebalų. Tai ne tik apsaugo dangą, bet ir pagerina maisto skonį. Nerūdijančio plieno induose tai ypač svarbu – be riebalų maistas prilips garantuotai.

Kur pirkti ir kiek tikėtis mokėti

Čia labai priklauso nuo jūsų biudžeto ir prioritetų. Aš esu išbandęs įvairių kainų kategorijų indus, ir štai ką galiu pasakyti.

Pigūs indai (iki 20-30 eurų už keptuvę ar puodą) – gali būti priimtini pradžiai arba jei retai gaminate. Bet nesitikėkite, kad jie tarnaus ilgai. Paprastai po metų ar dviejų pradeda reikštis problemos. Aš tokius perku tik labai specifinėms užduotims, pavyzdžiui, jei reikia ko nors vienkartiniam projektui.

Vidutinės klasės indai (30-80 eurų) – čia jau galima rasti tikrai gerų variantų. Tokie prekių ženklai kaip Tefal, Fissler, WMF siūlo solidžios kokybės indus už prieinamą kainą. Mano patirtis rodo, kad tai geriausias santykis kainos ir kokybės daugumai žmonių.

Premium klasės indai (nuo 100 eurų ir daugiau) – Le Creuset, Staub, All-Clad ir panašūs. Tai investicija visam gyvenimui. Jei turite finansinę galimybę ir daug gaminate, tai verta. Bet tiesą sakant, vidutinės klasės indai dažnai veikia beveik taip pat gerai.

Kur pirkti? Aš rekomenduoju fizines parduotuves, nes galite paimti į rankas, pasverti, pasižiūrėti iš arti. Bet internetinės parduotuvės dažnai turi geresnes kainas ir platesnį asortimentą. Skaitykite atsiliepimus – jie labai padeda. Ir nebijokite pirkti išpardavimų metu – dažnai galima sugauti puikių pasiūlymų.

Kai indai tampa virtuvės draugais

Žinote, kas keista? Po kelerių metų virtuvėje pradedi jausti emocijų ryšį su savo indais. Skamba keistai, tiesa? Bet tai tiesa. Mano ketinė keptuvė, kuri dabar jau tobulai „išsezuonuota”, kepanti tobulą kiaušinienę be lašelio aliejaus – tai ne tik indas. Tai patirtis, prisiminimai apie visus tuos pusryčius, vakarienes su draugais, eksperimentus su naujais receptais.

Geri indai tampa jūsų patikimais pagalbininkais virtuvėje. Jie nekelia streso, nesukelią nusivylimo, kai maistas sudega ar prilimpa. Vietoj to, jie leidžia sutelkti dėmesį į tai, kas tikrai svarbu – į patį gaminimo procesą, į skonius, į tą malonumą, kurį teikia maisto ruošimas sau ir kitiems.

Taigi investuokite protingai. Nepirkite visko iš karto, bet kai perkate, rinkitės kokybę. Prižiūrėkite savo indus, ir jie tarnaus jums metų metus. O svarbiausia – naudokite juos! Gražiausi indai, kurie tik dulkėja spintoje, yra tiesiog švaistymas. Virtuvė yra vieta kūrybai, eksperimentams ir malonumui. Tegu jūsų indai būna patikimi partneriai šioje kelionėje, o ne kliūtys ar nusivylimo šaltinis.

Ir dar vienas dalykas – nebijokite klausinėti, mokytis, eksperimentuoti. Kiekvienas indas turi savo charakterį, ir kartais reikia laiko, kol jį pažįstate. Bet kai tai įvyksta, gaminti tampa tikru malonumu. Skanaus!