Kaip pasirinkti kokybiškus indus virtuvei: praktinis vadovas medžiagoms, gamintojams ir priežiūrai

Kodėl virtuvės indai nėra tik paprastas įrankis

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus pirkau pigiausią keptuvę prekybos centre. Atrodė visai nieko – blizganti, su antiadeziniu paviršiumi, o kaina tiesiog juokinga. Po trijų mėnesių tas stebuklas virto košmaru: maistas pradėjo lipti, dangtelis netilpo, o paviršius pradėjo luptis tarsi senų namų dažai. Tada supratau – indai virtuvei nėra vieta taupyti.

Šiandien virtuvės indų pasirinkimas parduotuvėse primena džiunglių kelionę be kompaso. Nerūdijantis plienas, lietas aliuminis, keramika, varis… Kainos svyruoja nuo kelių eurų iki šimtų. Gamintojai žada stebuklus, o konsultantai dažnai patys nežino, ką parduoda. Kaip čia nesuklysti?

Medžiagų abėcėlė: kas iš tiesų svarbu

Pradėkime nuo pagrindų – medžiagos. Nerūdijantis plienas yra tarsi patikimas draugas, kuris niekada nenuvils. Jis netoksiškas, atsparus įbrėžimams ir gali tarnauti dešimtmečius. Tačiau štai jums niuansas – ne visas nerūdijantis plienas vienodas. Ieškokite ženklinimo 18/10 arba 18/8, tai reiškia chromo ir nikelio procentinę sudėtį. Kuo didesni skaičiai, tuo geresnė kokybė.

Lietas aliuminis – kita istorija. Šis medalis puikiai paskirsto šilumą, todėl maistas kepasi tolygiai. Bet čia slypi spąstai. Pigus lietas aliuminis be tinkamo padengimo gali reaguoti su rūgščiais produktais. Viena mano pažįstama kepė pomidorų padažą tokioje keptuvėje – rezultatas buvo keistas metalinis skonis. Ne pats maloninusias patyrimas.

Keramika ir emaliuotas ketaus pastaraisiais metais tapo tikru hitu. Ir ne be reikalo – šie indai ne tik gražiai atrodo, bet ir puikiai išlaiko temperatūrą. Ketaus puodas gali eiti nuo viryklės tiesiai į orkaitę, o paskui į stalą kaip patiekalas. Vienintelis minusas – svoris. Tokį puodą pakėlus ryte, jautiesi tarsi treniruotumėsi sporto salėje.

Antiadezinius paviršius reikia aptarti atskirai. Teflonas – tai prekės ženklas, o ne medžiaga, nors daugelis taip ir vadina visus antiadezinį paviršių turinčius indus. Šiuolaikiniai kokybiški antiadeziniu paviršiumi padengti indai yra saugūs, jei jais tinkamai naudojatės. Raktas – temperatūra. Niekada nekaitinkite tuščios antiadeziniu paviršiumi padengtos keptuvės virš 260°C. Ir pamirškite metalinius įrankius – tik medinius ar silikoninių.

Gamintojų labirintas ir kaip jame nepaklyst

Vokiečių prekės ženklai virtuvės indų srityje turi beveik mitinį statusą. WMF, Fissler, Zwilling – šie vardai garantuoja kokybę, bet ir kainą atitinkamą. Ar verta mokėti? Iš patirties galiu pasakyti – jei planuojate naudoti indus kasdien ir norite, kad jie tarnautų dešimtmečius, tai investicija atsipirks.

Prancūzai su savo Le Creuset ar Staub ketaus indais sukūrė kulto objektus. Šie indai perduodami iš kartos į kartą. Mano kaimynė turi 40 metų senumo Staub puodą – atrodo tarsi vakar nupirktas. Tiesa, kaina už tokį puodą gali siekti 200-300 eurų, bet tai ne pirkimas, o investicija.

Skandinaviškos šalys taip pat neatsilieka. Fiskars, pavyzdžiui, garsėja ne tik žirklėmis, bet ir puikiais virtuvės indais. Jų dizainas paprastas, funkcionalus, be nereikalingų papuošalų. Tikras skandinaviškos filosofijos atspindys.

O ką daryti, jei biudžetas ribotas? Čia prasideda tikrasis iššūkis. Rinkoje pilna vidutinės klasės gamintojų, kurie siūlo priimtiną kokybę už protingą kainą. Tefal, Ballarini, Rondell – šie prekės ženklai neblogai balansuoja tarp kainos ir kokybės. Svarbu tik atidžiai skaityti, kur pagaminta. Tas pats prekės ženklas gali turėti ir premium, ir biudžetinę liniją, gaminamą skirtingose šalyse.

Ką reiškia tie visi sertifikatai ir ženklinimai

Pirkdami indus, pamatysite daugybę lipdukų ir ženklų. Dalis jų – tikrai svarbūs, kiti – tiesiog marketingas. PFOA free ženklas ant antiadeziniu paviršiumi padengtų indų reiškia, kad gamyboje nenaudotos kenksmingos perfluoroktano rūgštys. Tai svarbu, nes senesni tefloniniai paviršiai būdavo gaminami su šiomis medžiagomis.

Maisto kontaktui tinkamas – šis ženklas (dažnai pavaizduotas kaip šakutė ir peilis) reiškia, kad indas atitinka ES reikalavimus. Jei jo nėra, geriau neklauskite kodėl ir tiesiog grąžinkite indą į lentyną.

Indukcijos viryklėms tinkamas – magnetinis ženklas. Jei turite indukcinę viryklę, šis ženklas būtinas. Paprastas testas parduotuvėje: paimkite magnetą (galite turėti su savimi nedidelį šaldytuvo magnetą). Jei prilimpa prie indo dugno – tiks indukcijai.

Orkaitei tinkamas – atkreipkite dėmesį, iki kokios temperatūros. Kai kurie indai tinka tik iki 180°C, kiti – iki 260°C ar net daugiau. Jei mėgstate kepti mėsą aukštoje temperatūroje, šis parametras kritiškai svarbus.

Praktiniai testai prieš perkant

Parduotuvėje nepagailėkite laiko indams apžiūrėti ir pajusti. Paimkite į rankas – ar patogus? Rankena turėtų būti ergonomiška, ne per sunki, bet ir ne per lengva. Jei keptuvė su tuščia rankena jaučiasi kaip plunksna, greičiausiai pagaminta iš labai plono metalo, kuris greitai deformuosis.

Pabandykite uždėti dangtį – turėtų gulėti tvirtai, be tarpų. Geras dangtelis turi nedidelę ertmę garams išeiti, bet ne tokią, kad visas skystis išgaruotų per dešimt minučių. Stikliniai dangteliai patogūs, nes matote, kas vyksta viduje, bet jie sunkesni ir trapesni.

Pažiūrėkite į dugno storį. Kokybiškų puodų ir keptuvių dugnas turėtų būti ne plonesnis nei 3-4 mm. Daugiasluoksnis dugnas (dažnai vadinamas sandwich arba kapsuliniu dugnu) – idealus variantas. Tai reiškia, kad tarp dviejų nerūdijančio plieno sluoksnių yra aliuminio arba vario sluoksnis, užtikrinantis tolygų šilumos pasiskirstymą.

Patikrinkite suvirinimo vietas ir kraštus. Kokybiškuose induose neturėtų būti aštrių kraštų, nelygumų ar prastai privirintų detalių. Jei rankena prisukta varžtais, įsitikinkite, kad jie nerūdijantys ir tvirtai priveržti.

Kiek indų iš tiesų reikia normaliai virtuvei

Čia prasideda filosofinė diskusija. Reklamos mums bando įpiršti 16 dalių komplektus, bet realybėje daugumai pakanka kur kas mažiau. Pagalvokite apie savo kasdienius poreikius.

Bazinis rinkinys vidutinei šeimai: viena didelė keptuvė (28 cm skersmens), viena mažesnė (24 cm), vidutinis puodas sriubai (3-4 litrai), mažas puodas padažams (1,5-2 litrai) ir didelis puodas makaronams ar troškinimui (5-6 litrai). Tai – minimumas, su kuriuo galite gaminti beveik viską.

Jei mėgstate kepti orkaitėje, pridėkite vieną gerą kepimo formą arba ketaus puodą. Jei dažnai kepate blynus – atskirą blynų keptuvę su žemu borteliu. Jei gaminatės azijietišką virtuvę – wok keptuvę.

Nesivaikykite komplektų tik todėl, kad atrodo pigiau. Dažnai tokiuose komplektuose būna indų, kurių niekada nenaudosite. Geriau investuokite į kelis kokybiškus indus, kuriuos tikrai naudosite, nei turėkite spintą pilną vidutiniškų.

Priežiūra – kaip indai tarnauja dešimtmečius

Net patys geriausi indai sugrius, jei jais netinkamai rūpinsitės. Nerūdijantis plienas, nors ir atsparus, nemėgsta ilgai stovėti su sūriu vandeniu – gali atsirasti duobučių. Po naudojimo nuplaukite, nusausinkite ir viskas.

Antiadeziniu paviršiumi padengti indai – jautresni. Niekada nenaudokite metalinių šepečių ar šveitimo kempinių abrazyvine puse. Jei maistas prisvilo, užpilkite šilto vandens su indų ploviklio lašu ir palikite pamirkti. Po valandos viskas lengvai nueis.

Ketaus indai reikalauja ypatingos meilės. Emaliuotą ketų galima plauti indaplovėje, bet geriau rankomis – tarnaus ilgiau. Neemaliuotą ketų reikia „maitinti” – po kiekvieno naudojimo lengvai patepti aliejumi. Skamba keistai, bet taip sukuriamas natūralus antiadeziniu paviršius, kuris su laiku tik gerėja.

Dėl indaplovės – amžinas klausimas. Daugelis šiuolaikinių indų tinka indaplovei, bet tai nereiškia, kad taip ir reikėtų daryti. Aukšta temperatūra ir agresyvūs plovikliai gali sutrumpinti indų gyvenimą. Ypač tai pasakytina apie peilius ir antiadezinį paviršių turinčius indus.

Laikymas taip pat svarbus. Keptuvės neturėtų būti kraunamos viena ant kitos be apsaugos – taip subraižysite paviršių. Galite įsigyti specialių apsauginių įdėklų arba tiesiog padėti tarp jų virtuvės rankšluostį.

Kada metas atsisveikinti su senais indais

Indai nėra amžini, nors kai kurie gali tarnauti labai ilgai. Antiadeziniu paviršiumi padengtos keptuvės, kai paviršius pradeda luptis ar atsipalaiduoti, turi keliauti į šiukšlių dėžę. Jokių diskusijų – tai gali būti nesaugu sveikatai.

Nerūdijantis plienas gali tarnauti dešimtmečius, bet jei pamatėte gilių įbrėžimų, įtrūkimų ar deformacijų, geriau pakeisti. Deformuotas dugnas reiškia, kad šiluma pasiskirsto netolygiai, o tai – blogai pagamintas maistas.

Ketaus indai beveik nenunykstantys, bet jei emalis pradėjo traškėti ar atsisluoksniuoti, naudoti tokius indus maistui nebepageidautina. Neemaliuotame ketuje rūdys – ne problema, ją galima pašalinti ir atnaujinti paviršių, bet jei ketaus sluoksnis pradėjo byrėti – laikas keisti.

Pasitikėkite savo pojūčiais. Jei indas pradėjo keistai kvepia, maistas jame nuolat dega ar lipsta, nors anksčiau taip nebuvo, arba tiesiog jaučiate, kad kažkas negerai – greičiausiai jūsų instinktas teisus.

Investicija į skonį ir sveikatą

Grįžtant prie to, nuo ko pradėjome – kokybiški virtuvės indai nėra prabanga, o būtinybė. Taip, pradinis įsigijimas gali skaudžiai kirsti kišenei, bet ilgalaikėje perspektyvoje tai atsipirks. Maistas bus skanesnis, gaminimas – malonesnis, o sveikata – saugesnė.

Nepamirškite, kad indai – tai įrankiai, kurie tiesiogiai kontaktuoja su jūsų maistu. Kiekvieną dieną, kiekvieną valgį. Ar verta čia taupyti? Mano patirtis sako – ne. Geriau įsigyti po vieną kokybišką indą kas kelis mėnesius, nei iš karto pirkti visą pigiausių indų komplektą.

Pradėkite nuo to, ko labiausiai reikia. Jei kasdien kepate pusryčiams kiaušinius – investuokite į gerą keptuvę. Jei dažnai virsite sriubas – į kokybišką puodą. Palaipsniui sukursite savo virtuvės arsenalą, kuris tarnaus ne metus, o dešimtmečius. Ir tikėkite – skirtumą pajusite ne tik gamindami, bet ir valgydami.