Kaip pasirinkti kokybiškus indus virtuvei: ekspertų patarimai ir praktiniai kriterijai perkant

Kodėl verta skirti laiko indų pasirinkimui

Prisimenu, kaip prieš kelerius metus pirkau puikiai atrodančią keptuvę už viliojančią kainą. Po trijų mėnesių jos dangtelis nebeuždarinejosi, o padengimas pradėjo lupti lyg pavasarį senas dažas nuo sodo tvoros. Nuo to laiko supratau – indai virtuvei nėra tas dalykas, kuriame verta taupyti be saiko.

Virtuvės indai yra kaip geri batai: gali nusipirkti pigius ir keisti juos kas sezoną, arba investuoti į kokybę ir džiaugtis metų metus. Skirtumas tik tas, kad prastas puodas gali ne tik sugesti, bet ir sugadinti maistą, o kartais net kelti pavojų sveikatai. Todėl verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį renkantis.

Medžiagos, kurios išlaiko laiką

Nerūdijantis plienas – tai klasika, kuri niekada neišeina iš mados. Profesionalūs virėjai dažniausiai renkasi būtent šią medžiagą, ir ne be priežasties. Tokius indus galima kaitinti iki aukštos temperatūros, jie nesureaguoja su rūgščiais produktais ir tarnauja dešimtmečius. Tiesa, maistas prie jų gali prilipti, todėl reikia įgūdžių ir kantybės.

Lietas plienas – tai senelių palikimas, kuris šiandien išgyvena tikrą renesansą. Šie indai sunkūs, tačiau šilumą paskirsto tolygiai ir, tinkamai prižiūrimi, tampa vis geresni. Mano močiutės keptuvė, kuriai jau daugiau nei šešiasdešimt metų, vis dar geresnė už daugelį naujų. Tik reikia ją reguliariai tepti aliejumi ir niekada nemerkti vandenyje ilgam.

Keramika ir emaliuoti indai puikiai tinka lėtam virimo procesui. Jie gražiai atrodo, maistą galima tiesiog iš jų patiekti ant stalo, bet yra viena bėda – trapūs. Numetus tokį puodą, dažniausiai lieka tik atsisveikinti su juo. Be to, kokybiškas keraminis indas tikrai nėra pigus malonumas.

Aliuminis su nepridegančiu padengimu – populiariausias pasirinkimas daugelyje virtuvių. Lengvas, greitai įkaista, nebrangus. Tačiau čia slypi didžiausia rizika nusipirkti šlamštą. Pigus padengimas pradeda lupti po kelių mėnesių, o tada indas tampa netinkamas naudoti.

Ką reiškia tie skaičiai ant dugno

Pirmą kartą rimtai rinkdamasi puodą parduotuvėje, apstulbau nuo informacijos gausos ant dugno. 18/10, 18/8, 18/0 – kas tai per šifrai? Pasirodo, tai nerūdijančio plieno sudėtis. Pirmasis skaičius rodo chromo kiekį, antrasis – nikelio. Kuo daugiau nikelio, tuo indas atsporesnis korozijai ir blizgesys. 18/10 laikoma aukščiausios kokybės žyma.

Dar vienas svarbus ženklas – magnetinis dugno sluoksnis. Jei namuose turite indukcinę kaitlentę, indas privalo būti magnetinis. Paprasčiausias būdas patikrinti – paimti magnetuką ir priklijuoti prie dugno. Laiko? Puiku, tiks. Nukrenta? Ieškokite kito.

Storio rodiklis taip pat svarbus. Pernelyg plonas dugnas greitai deformuojasi nuo karščio, o tada puodas ant kaitlentės stovi netolygiai ir maistas prilimpa vienoje vietoje. Kokybiškų indų dugnas būna bent 4-5 mm storio, o dar geriau – su kelių sluoksnių konstrukcija, kur tarp plieno sluoksnių įdėtas aliuminis ar vario diskas geresniam šilumos paskirstymui.

Rankenos ir dangteliai – smulkmenos, kurios svarbu

Rankena – tai dalis, kurią labiausiai liečiate, todėl ji turi būti ne tik patogi, bet ir saugi. Geriausia, kai rankena pritvirtinta varžtais ar kniedėmis, o ne tik priklijuota. Esu mačiusi, kaip draugės virtuvėje nuo pilno verdančio sriubos puodo tiesiog atsiskyrė rankena. Laimė, niekas nenukentėjo, bet pamoka buvo išmokta.

Medžiagos pasirinkimas rankenos irgi svarbus. Nerūdijantis plienas atrodo stilingai, bet įkaista – reikia puodžio. Silikoninės arba bakelitinės rankenos lieka vėsios, tačiau ne visada tinkamos naudoti orkaitėje. Jei dažnai kepate orkaitėje, rinkitės indus su visiškai metalinėmis rankenomis.

Dangtelis turi tiksliai uždaryti indą, be tarpų. Stikliniai dangteliai patogūs, nes matote, kas vyksta viduje, nereikia nuolat kelti ir išleisti garo. Tačiau jie sunkesni ir trapesni. Metaliniai – patvaresni, bet nieko nematysite. Aš turiu abiejų rūšių ir naudoju priklausomai nuo situacijos.

Kaip atpažinti kokybę parduotuvėje

Pirmas dalykas, kurį darau parduotuvėje – pakeliu indą. Jei jis atrodo įspūdingai, bet sveria kaip plunksna, greičiausiai grąžinu į lentyną. Kokybiškas indas turi turėti solidų svorį. Tai nereiškia, kad jis turi būti neįkeliamas, bet lengvumas dažnai išduoda ploną, greitai deformuojamą medžiagą.

Toliau apžiūriu paviršių. Jokių nelygumų, įdubų ar iškilimų. Vidus turi būti sklandus, be matomo suvirinimo siūlės. Jei yra nepridegantis padengimas, jis turi būti tolygus, be burbuliukų ar atsilupusių vietų. Kartą radau naują keptuvę su jau atsilupusiu padengimo krašteliu – akivaizdu, kad gamybos broko.

Pasukioju indą įvairiomis kryptimis, žiūriu, kaip krinta šviesa. Kokybiški indai turi tolygų blizgesį arba matiškumą, priklausomai nuo apdailos. Dėmės, įbrėžimai ar spalvos skirtumai – blogi ženklai.

Patikrinu, kaip uždarytas dangtelis. Jis turi gulėti tvirtai, bet lengvai nukelti ir uždėti. Garo išleidimo skylutė (jei yra) turi būti aiški ir gerai padaryta. Rankenas pajudinu – jokio šlubavimo ar girgždėjimo.

Kaina ir kokybė: kur ta aukso viduriukas

Nebūtinai brangiausias indas yra geriausias, bet tikrai pigiausias dažniausiai yra blogiausias. Tai skamba kaip banalybė, bet parduotuvėje, žiūrint į kainų skirtumus, kartais norisi patikėti stebuklais.

Pradedančiajam virėjui nereikia iš karto pirkti viso profesionalaus komplekto už tūkstančius eurų. Geriau investuoti į kelis kokybiškus pagrindinius indus: vidutinio dydžio puodą, keptuvę ir galbūt vieną didelį puodą sriuboms. Vėliau galima papildyti kolekciją pagal poreikius.

Stebiu kainas jau kelerius metus ir pastebėjau: geras nerūdijančio plieno puodas (3-4 litrų) kainuoja apie 50-80 eurų. Kokybiška keptuvė su nepridegančiu padengimu – 40-70 eurų. Taip, galima rasti ir už 15 eurų, bet tikėtina gyvenimo trukmė bus atitinkama.

Verta sekti akcijas patikimose parduotuvėse. Kartais tikrai geros žinomos prekės ženklai būna su 30-40 procentų nuolaida. Tai gera proga įsigyti kokybę už priimtiną kainą. Tik nepasimeskite tarp nežinomų „akcijinių” prekių ženklų, kurie visada yra „nuolaidos” – tai dažnai tik marketingo triukas.

Priežiūra, kuri pratęsia gyvenimą

Net geriausi indai tarnaus trumpai, jei jais netinkamai rūpinsitės. Nepridegantį padengimą galima sunaikinti per kelias savaites, jei naudosite metalinius įrankius. Visada tik medinius, silikoninius ar plastikinės šakutės ir menteles.

Plovimas indaplovėje – atskirą tema. Gamintojai dažnai rašo, kad indai tinka indaplovei, bet iš patirties žinau: rankinis plovimas švelniau. Ypač tai pasakytina apie keptuvės su padengimais ir aštrių peilių. Jei vis tiek naudojate indaplovę, rinkitės švelnią programą ir nekraukite indų per tankiai.

Lietą plieną reikia prižiūrėti kaip odą – reguliariai „maitinti” aliejumi. Po kiekvieno naudojimo nuplaukite šiltu vandeniu (be muilo, jei įmanoma), kruopščiai nusausinkite ir ištepkite plonu aliejaus sluoksniu. Skamba sudėtingai, bet tampa įpročiu ir užtrunka vos minutę.

Nerūdijantis plienas nebijo nieko, tačiau ilgainiui gali prarasti blizgesį. Specialios valymo pastos grąžina pradinį vaizdą. Arba senasis babučių metodas – soda ir citrina. Veikia puikiai ir kainuoja centus.

Kada metas atsisveikinti su senais indais

Sunkiausia pripažinti, kad mylimas indas jau atgyveno savo. Bet yra aiškių ženklų, kad laikas keisti. Atsilupęs nepridegantis padengimas – kategoriškas signalas. Tokie indai gali išskirti kenksmingų medžiagų į maistą. Jokių „dar panaudo­siu šiek tiek”.

Deformuotas dugnas, kuris ant kaitlentės linguoja kaip sūpynės – irgi ne juokai. Maistas viršija netolygiai, dalis prilimpa, kita lieka pusžalia. Be to, toks indas gali sugadinti pačią kaitlentę, ypač stiklinę ar indukcinę.

Įtrūkimai, įskilimas emaliuotose ar keramikose induose – pavojinga. Ten kaupiasi bakterijos, kurių neišplausite. O emalio gabalėliai gali patekti į maistą. Lietame pliene nedidelės įtrūkimai dar priimtini, bet jei jų daug – efektyvumas krenta.

Rūdys ant nerūdijančio plieno – paradoksas, bet pasitaiko, ypač jei indas pigios kokybės arba buvo ilgai laikomas drėgnoje aplinkoje su druskos likučiais. Paviršinę rūdį galima pašalinti, bet jei ji gili – indas nebetinkamas.

Kai virtuvė tampa džiaugsmu, o ne kančia

Žinau žmonių, kurie virtuvėje praleidžia valandas ir mėgaujasi kiekviena akimirka. Žinau ir tokių, kuriems tai – būtina pareiga, kurią norisi kuo greičiau užbaigti. Įdomu tai, kad dažnai skirtumas slypi ne talente ar pomėgyje, o paprasčiuose dalykuose – pavyzdžiui, kokybiškuose induose.

Kai keptuvė tolygiai įkaista, maistas nekemba ir nelimpa, kai puodas greitai užverda ir ilgai išlaiko šilumą, kai rankenos neįkaista ir patogiai gula į ranką – visa tai daro virimo procesą malonesniu. Nebereikia nuolat stovėti prie viryklės, maišyti, stebėti, gelbėti. Tiesiog paruošiate ingredientus, sudėte į gerą indą ir leidžiate jam atlikti savo darbą.

Investicija į kokybiškus indus atsiperkama ne tik ilgaamžiškumu, bet ir kasdienio gyvenimo kokybe. Tai ne prabanga, o protingas sprendimas. Geriau turėti tris puikius indus nei dešimt vidutiniškų, kurie erzina kiekvieną kartą, kai jais naudojatės.

Renkantis indus, vadovaukitės sveiku protu ir savo poreikiais. Nebūtinai pirkti tai, ką reklamuoja televizijoje ar ką turi kaimynė. Pagalvokite, ką dažniausiai gaminate, kokia jūsų kaitlentė, kiek vietos turite saugoti. Ir nepamirškite – geras indas tarnauja dešimtmečius, todėl tai investicija į šimtus ar net tūkstančius valgių, kuriuos dar paruošite. Skaičiuojant taip, net ta atrodžiusi brangi keptuvė tampa tikrai protingu sprendimu.