Kaip išsirinkti geriausius puodus ir keptuvės: viskas ką reikia žinoti prieš perkant

Kodėl tai iš viso svarbu?

Žinau, žinau – skamba kaip nuobodus dalykas. Puodai, keptuvės… kas čia per tema. Bet jei bent kartą kepei kiaušinienę ir ji prilipo taip, kad teko kone grandyti keptuvę šepetėliu, arba virė sriuba ir dugnas sudegė, nors ugnelė buvo minimali – supranti, apie ką kalbu. Blogi indai virtuvėje gali sugadinti ir nuotaiką, ir patiekalą.

Pats kažkada pirkau pigų rinkinį iš prekybos centro, nes atrodė „pakankamai gerai”. Po metų pusė keptuvių jau buvo nulupusiu dangteliu, o puodai kaitindavosi taip netolygiai, kad maistas degdavo iš vienos pusės ir likdavo žalias iš kitos. Tai buvo pinigai į balą.

Medžiaga – svarbiausia, ką reikia suprasti

Čia daugelis suklysta – žiūri į kainą ar išvaizdą, bet ne į tai, iš ko indas pagamintas. O medžiaga lemia viską: kaip greitai kaista, ar tolygiai paskirsto šilumą, kiek tvers ir kaip lengva prižiūrėti.

Nerūdijantis plienas – klasika. Tvirtas, ilgaamžis, nesugeria kvapų. Tinka beveik viskam, bet reikia šiek tiek įgūdžių – jei nemoki reguliuoti temperatūros, maistas prilis. Geras pasirinkimas tiems, kurie jau šiek tiek moka gaminti.

Ketus – sunkus kaip gyvenimas, bet atsiperka. Puikiai laiko šilumą, idealus mėsai kepti. Reikia prižiūrėti (laikas nuo laiko įtepti aliejumi), bet tinkamai naudojamas tarnaus dešimtmečius. Mano senelė turėjo ketaus keptuvę – ji vis dar veikia.

Aliuminis su nepridegančia danga – lengvas, pigus, patogus. Bet yra „bet” – danga ilgainiui nusidėvi, ypač jei naudoji metalines menteles ar plauji kietai. Tinka pradedantiesiems arba tiems, kam reikia kasdienio sprendimo be didelių pretenzijų.

Emaliuotas ketus – kažkas tarp ketaus ir patogumo. Nereikia specialios priežiūros kaip paprastam ketui, bet vis tiek puikiai laiko šilumą. Brangesnis variantas, bet vertas investicijos.

Dydis ir forma – ne tik estetika

Vienas iš dažniausių klaidų – pirkti per mažus puodus. Atrodo, kad 20 cm keptuvė pakaks, bet kai pradedi kepti daugiau nei vienam žmogui – supranti, kad maistas tiesiog verda savo sultyse, o ne kepa. Idealiai turėtum turėti bent dvi keptuvių dydžių variantus: mažesnę kasdieniam naudojimui ir didesnę šventinėms progoms ar kai gamini šeimai.

Puodams – panaši logika. Mažas puodas padažui ar kiaušiniams, vidutinis sriubai, didelis – makaronams ar virimui didelei kompanijai. Trijų dydžių rinkinys dažniausiai užtenka.

Kaina: kiek iš tikrųjų verta mokėti?

Čia nėra universalaus atsakymo, bet yra viena taisyklė, kuria tikiu: geriau nusipirkti vieną gerą keptuvę nei penkias pigias. Vienas kokybiškas nerūdijančio plieno puodas ar ketaus keptuvė gali tarnauti 10–20 metų. Pigus rinkinys – gal 2–3 metus, tada vėl pirksi.

Nebūtina leistis į aukščiausią segmentą iš karto. Vidutinės kainos prekės ženklas su gera reputacija – visiškai pakankamas pasirinkimas. Prieš pirkdamas paskaityk atsiliepimus, pasidomėk, ar gamintojas turi garantiją. Tai daug pasako.

Keli dalykai, kurių tikrai neverta ignoruoti

• Rankena. Turi būti patogi ir tvirtai pritvirtinta. Jei rankena juda jau parduotuvėje – dėk atgal.
• Dugnas. Storesnis dugnas = tolygesnė šiluma = mažesnė tikimybė, kad maistas pridegs.
• Suderinamumas su virykle. Jei turi indukcinę viryklę, ne visi indai tiks – tikrink prieš pirkdamas.
• Dangtis. Atrodo smulkmena, bet kai reikia – labai trūksta. Stiklinis dangtis leidžia matyti, kas vyksta viduje, be reikalo nekeldamas garų.

Na, ir ką su tuo visu daryti?

Jei šiuo metu turi virtuvę su bet kaip surinktais indais – nepanikuok ir neišmesk visko iš karto. Pradėk nuo vieno gero pirkinio: keptuvė, kuria naudojiesi dažniausiai. Pakeisk ją į kokybišką, pajusk skirtumą. Tada pamažu keisk kitus.

Virtuvės įrankiai – tai investicija į kasdienį komfortą. Kiekvieną dieną gamini, kiekvieną dieną naudoji tuos puodus. Kodėl gi ne pasirūpinti, kad tas procesas būtų kiek malonesnis? Geri indai nepadarys iš tavęs šefo, bet tikrai padės išvengti nereikalingų nervų prie viryklės – o tai jau nemažai.